vykintojas

vỹkintojas, -a smob. (1) Š, NdŽ, KŽ, výkintojas (1) KŽ kas vykina, vykdytojas: Neįtikina mūsų nei dėjimasis, būk dabartinis lenkų kariuomenės vadas esąs vienas nedaugelio Vilsono obalsių (=šūkių) vykintojų Vaižg. O kadangi nieks kits taip gyvai neatjautė tos kultūros kaip darbininkas, todėl jisai ir yra vyriausias šių perversmų vykintojas Vd. Įsidrąsino ir suįžūlėjo policininkai, žandarai, visi, kas tik buvo ar dėjosi veikiančiu prieš sukilimą bei Muravjovo valios vykintoju V.Myk-Put. Didžiausi jo priešai buvo „blaivybės vykintojai“ rš.